Jogailaičių kelias

Kelionės trasa Vilnius-Krokuva ar Krokuva-Vilnius tapo įprasta Lietuvos valdovams nuo XIV a. ir tiesiogiai atspindėjo dviejų valstybių – LDK ir Lenkijos karalystės dinastinį ryšį. Po 1385 m. LDK sutarties su Lenkija Krėvoje ir 1386 m. Jogailos karūnacijos Lenkijos karaliumi, prasidėjo naujas LDK istorijos etapas – atsigręžimas į Lenkiją ir bendradarbiavimas su ja iki pat XVIII a. pab. Lenkija suvaidino vieną svarbiausių vaidmenų tolesnėje Lietuvos istorijoje.

Abiejų valstybių sostuose atsidūrė vienas ir tas pats asmuo, buvo sudaryta personalinė sąjunga. Dar sykį šios nuostatos patvirtintos 1501 m. Melnike. Galiausiai 1569 m. sudaryta Liublino unija – vienas svarbiausių įvykių Vidurio Rytų Europoje, turėjęs ypatingos reikšmės keturių tautų – lietuvių, lenkų, baltarusių ir ukrainiečių – tolesniam likimui. Įgyvendinta Liublino unija išsiskyrė savo tvarumu – formaliai egzistavo iki pat XVIII a. pab. Jos akte buvo pažymėta, jog „Lenkijos karalystė ir Lietuvos DK yra vienas ir neišskiriamas vienalytis kūnas, taip pat viena bendra neišskiriama valstybė, kuri iš dviejų valstybių ir tautų susidarė ir susijungė į vieną tautą“ su bendru valdovu, bendrais abiejų valstybių seimais, bendra užsienio politika. Kiekviena valstybė išsaugojo savo pavadinimą, teritoriją su atskiromis sienomis ir vykdomąją valdžią su iždu bei kariuomene.
1385-1572 m. Jogailaičių dinastijos atstovų valdymo laikotarpiu bendras dviejų valstybių valdovas turėjo nuolat keliauti iš Lenkijos sostinės Krokuvos į LDK sostinę Vilnių ir atgal. Susiformavo vadinamasis „Jogailaičių kelias“ su keliomis, praktiškai lygiagrečiomis trasomis. Jogaila, įtvirtinęs viduramžių valdovo „rex ambulans“ kelionių tipą, kai stengtasi reguliariai aplankyti svarbiausius valstybės centrus, lankėsi ne tik pagrindinėse Krokuvos ar Vilniaus rezidencijose, bet ir seimų vietovėse – Korčinas, Radomas, Liublinas, Piotrkovas. Dvi sostines Krokuvą (kur praleido 45 proc. valdymo laiko) ir Vilnių (25 proc.) 17-oje savo kelionių metu lankė Žygimantas Senasis. Jo maršrutas paprastai ėjo dviem trasomis: Krokuva-Sandomiras-Liublinas-Brestas-Vilnius, arba Krokuva-Radomas-Trzebieszowas-Bielskas-Gardinas-Vilnius.

Paskutinysis Jogailaitis Žygimantas Augustas valdymo pradžioje su nedideliais pakitimais laikėsi tėvo kelionių praktikos, nors keitė rezidavimo tradicijas. Krokuvoje jis praleido vos 13 proc. savo valdymo laiko, o Vilniuje išbūtas jo laikas išaugo iki 32 proc. Tik nuo 6-ojo deš. įvyko didesni pokyčiai Žygimanto Augusto itinerariume. Vykdamas iš lietuviškos sostinės Vilniaus dažnai kelionę baigdavo Piotrkove, arba arčiau LDK sienos vykusių seimų vietose Varšuva, Parčevas ar Liublinas, vėliau kurį laiką keliavo tik tarp Vilniaus ir Gardino, dažniau užsilaikydamas pamėgtame Knišine, nuo 1568 m. karalius su dvaru įsikūrė Varšuvoje.

Parengė dr. prof. Raimonda Ragauskienė